- karvinis
- kárvinis, -ė adj. (1), karvìnis (2) BŽ211 → karvė 1: Jonienė plovė karvines milžtuves Žem. Karvinis šienas Drsk. Kárviniai burokai (runkeliai) negardūs Dkšt. Čia kárvinis ridikas Vlk. Karvìnės morkos Ėr. Šiemet maža bus kárvinio šieno Vrn. Tas dideles mėlynas [bulves] kiti vadina karvìnėm Raud. Buivolų pienas kiek mėlynesnis už karvinį, bet užtat daug saldesnis Šlč. Kárvinė virvė (kuria karvę riša) Ds. Išvežk mėšlą iš kárvinio tvarto Trgn. Padėk man an kárvinio turgaus nueit Trgn. Karvìnėms naginėms ejo, o batus ranko[je] nešės Šts. Šiaudus sukrovėm an kárvinio tvarto Mlt. Karvìnis vagis Lkš. Toks karvìnis tas drigantas (eržilas) Slnt. Kiaulinė [prievolė] atiduota, o karvinės trūksta Šts. Karvinẽlės bulvės – karvėms šerti Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.